Meilei ir Tau
I
Akimirka
Lyg apyniai vyniojosi pailsę rankos,
Kvepėjo pievų kerinti tyla...
Atrodė, ši minutė - vandenynas,
O Tu - dar nerasta sala...
Į tylą svaigulingą pasinėręs,
Glaudžiausi prie salos krantų.
Ir nežinau ... ar buvo tas pasaulis atsivėręs,
Ar buvo ta sala - tai Tu?..
II
Kas tu?..
Kas tu, saulėtekio mergaite,
Kas be manęs?
Kam tavo akių gelmė,
Jei ne man paskęsti?
Kam tavo plaukų tėkmė,
Jei ne man paklysti?
Kam tavo lūpų kaitra,
Jei ne man sudegti?
Kam tavo kaklo baltuma,
Jei ne man apakti?
Kam tavo krūtų tyluma,
Jei ne mano audrą nutildyt?
Kam tavo dubens sietuva,
Jei ne mano troškulį pagirdyt?
Kam tavo minčių gijos,
Jei ne man išausti ,,myliu\"?
Kas tu, saulėtekio mergaite,
Kas be manęs?..