Sangrūdos ties mano vartais,
Brendu basa.
Įkalintą žvakidėj ugnį
Krūtinėn glausdama.
Varveklių ietys sminga,
Dar tolimi keliai.
Išsaugosiu, motule, šviesą,
Atnešiu tau vienai.
Jaučiu, kutena nosį dūmas,
Net purvas mielas čia.
Į tolį klystanti laukymė
Apglėbia mane paslapčia.
Mieliausios tvoros su ąsočiais
Tėvynėj mano Lietuvoj.
Įbridus į motulės sodžių
Šviesa dalinsiuos artumoj.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Aiškiaregė
Sukurta: 2010-01-18 16:22:09
kažkoks mišinys. Ir tėvynė, ir motulė ir dar kažin kas. bereikalingi įmantravimai, tokie kaip pirmoje eilutėje. Kokios sangrūdos? Kas kur grūdasi? ir per ką brendat? per sangrūdas? rašant reikia šiek tiek ir galvoti, nes gali išeiti va taip. Tokia sangrūda.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-17 20:56:37
Apglėbs mane slapčia... ir iš paskutinio posmo palikčiau tik: Įbridus į motulės sodžių
Šviesa dalinsiuos artumoj.
Mintys gražios, patiko.
Vartotojas (-a): Šypsena
Sukurta: 2010-01-17 20:28:28
O man paskutinis posmas nesirimavo su visu kūriniu
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-17 20:13:55
O man patiko. Va taip :)
Anonimas
Sukurta: 2010-01-17 19:35:26
Per daug suregztas, apkrautas. Norėtųsi kažko tyresnio apie tai.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-17 19:02:53
"ąsočių tvoros" tinkamai panaudotos
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-01-17 18:49:50
Mieliausios tvoros su ąsočiais
Tėvynėj mano Lietuvoj.
...artimas ir mielas vaizdelis...