Santrauka:
Vis viltis kažkokio pasikeitimo tvyro...
Drėgną sniegą poetai kas dieną eilutėse žeria –
Žodžiai krinta ir tyli - nuobodūs, lengvi ir balti,
Tarsi būtų tušti cigarilių naktinių pakeliai
Po eiliuotų kalbų iš balkonų rytais išmesti.
Tarsi ryto rūkai nusiprausę pavirstų į kryptį –
Iš kurios šitą žiemą kiekvieną savaitę grįžtu.
Pasirašius šalčiu apie sningančią prietemoj mirtį,
Apie nėrinius snaigių ant karsto medinio kraštų.
Kai nustos žodžių pūgos transliuot išprotėjusių valsą
Ir tarp šokančių dviese nebus palaimingų akių –
Aš tą sniegą eilių nuo krūtinės bemiegės nubersiu,
Kad iš naujo ieškočiau baltoj panoramoj prasmių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2010-01-18 10:51:34
"Tarsi būtų tušti cigarilių naktinių pakeliai
Po eiliuotų kalbų iš balkonų rytais išmesti." -- kažkodėl labiausiai patraukė šios eilutės
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-17 19:39:13
Baltai pavydžiu autorei taip liūdnai, bet kartu ir lengvai sudėlioti tokias gražias mintis.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-17 19:14:16
Puikiai.
Vartotojas (-a): Sibilė
Sukurta: 2010-01-17 12:31:52
ir aš...ačiū
Vartotojas (-a): Pyteka
Sukurta: 2010-01-17 12:21:03
pasiimu.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2010-01-17 12:19:47
+5