Tyliai gilioje tamsoje suskambo tavo balsas aidintis ir nerišlus
Norėjosi gręžtis ir ieškoti tavęs
Tikėjau kad esi šalia, leidau sau tuo patikėti
Medžius spaudžia šaltis o širdis ramiu balsu kalba - sunyko viskas tarsi rudenį nukritę lapai - žiemos glėbyje
Tik vieną minutę užmerkus akis balta gija perbėga plaukus ir nepajunti kai pabalsti
O veide įsirėžia metu takai
Atrodo laukei taip trumpai nors prabėgęs gyvenimas atveria visas žaizdas kurių nebesulopysi spalva priderintu siūlu
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Mažylė
Sukurta: 2010-01-23 13:20:19
Azarai/Džiugu:)
vyriokas2/ stengiausi;)
Vartotojas (-a): Mažylė
Sukurta: 2010-01-23 13:19:25
Dangūs/ Džiugu:)
Vynas/ Aš kaip tik norėjau nedėti jokių, tik brukšnius kelis ir viskas, tam, kad žmogus leistu sau interpretuoti tai kaip jam skamba gražiau:)
Madeleine/ Na stengiausi kažkaip nutylėti, tačiau neišėjo:)
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-01-18 16:12:12
Labai proziškas tekstas. Gal ir įdomu, bet pašaliniam skaitytojui įdomiau, kai šiek tiek ir nutylima, kai galima interpretuoti pačiam.
Siūlyčiau pasirinkti ir dėl skyrybos - arba sudėliokite visus ženklus, arba nedėkite jokių (labiausiai tai taikoma kableliams)
Patiko bandymas ieškoti savo metaforų.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-01-17 18:16:25
"Spalva priderintu siūlu" - patiko šis, paskutinis, akcentas. Gal reikėtų pagalvoti dėl skyrybos ženklų visame tekste, jei juos rašote vienoje kitoje vietoje.
"metŲ"
Anonimas
Sukurta: 2010-01-17 14:31:47
Labiau panašu į dienoraščio įrašą. Radau gražių vietelių. Sušildantis.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-17 12:41:52
jausmingai, mažyte:)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-01-17 11:40:07
Šviežia forma, tikri jausmai. Malonu.