Nyku
Tyliai gilioje tamsoje suskambo tavo balsas aidintis ir nerišlus
Norėjosi gręžtis ir ieškoti tavęs
Tikėjau kad esi šalia, leidau sau tuo patikėti
Medžius spaudžia šaltis o širdis ramiu balsu kalba - sunyko viskas tarsi rudenį nukritę lapai - žiemos glėbyje
Tik vieną minutę užmerkus akis balta gija perbėga plaukus ir nepajunti kai pabalsti
O veide įsirėžia metu takai
Atrodo laukei taip trumpai nors prabėgęs gyvenimas atveria visas žaizdas kurių nebesulopysi spalva priderintu siūlu