Paukščiai sulesė snieginą sausį
Su šermukšnių likučiais raudonais,
Ir jau nieko daugiau neklausi,
Viskas aišku, ragauji duonos.
Pirštų sniegas, delnai akyti,
Iškorėjus pluta ir skonis.
Tirpsta rankos, šermukšniai švyti,
Dega vyno spalvos raudonis.
Nebeliko sniegingo sausio,
Varva kraujas iš paukščio lūpų...
Sprangiai duona į gomurį sausą,
Aitriai vynas į baltą rūbą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-06-24 01:46:07
Puikus sausis.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-17 19:33:37
Trečias posmas pagirtinas.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-16 23:20:09
Labai malonu skaityti darbą, kuriame metaforos eina kartu su gamtos aprašymu. Vaizdingas darbas.
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-01-16 20:01:11
Gražus pamiškės vaizdelis.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-16 19:59:30
Taip kraupu,raudona ant balto.. Taip graudu. Demes neisplausi taip lengvai. Taip gaila.. Brandu
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-01-16 19:15:33
Paskutinis posmas - itin patiko. Gražu
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-01-16 18:18:59
Tirpsta rankos, šermukšniai švyti,
Dega vyno spalvos raudonis.
Gražus susiliejimas šermukšnių ir balto sniego...