Paukščiai sulesė snieginą sausį
Su šermukšnių likučiais raudonais,
Ir jau nieko daugiau neklausi,
Viskas aišku, ragauji duonos.

Pirštų sniegas, delnai akyti,
Iškorėjus pluta ir skonis.
Tirpsta rankos, šermukšniai švyti,
Dega vyno spalvos raudonis.

Nebeliko sniegingo sausio,
Varva kraujas iš paukščio lūpų...
Sprangiai duona į gomurį sausą,
Aitriai vynas  į baltą rūbą.