Nužydėjo jazminai
Ir alyvos nuvyto.
Vėl lemtis nuplasnojo,
Nepasakiusi nieko.
Nepamojau ranka,
Juk ne šito tikėjaus,
Kai naktiniam danguj
Šokant žvaigždę stebėjau.
Leidau širdžiai pamiršti,
Nusimest metų naštą.
Ir apsvaigt - neišgėrus,
Ir prarasti - neradus.
Bet gyvenimas teisia,
Kantriai vydamas laiką.
Suklupau prie bedugnės
Tik trupam.
Atsikelsiu!!!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-02-25 09:19:52
Kūrionio forma nevykusi, yra porą įdomių vitelių, et kam tie tris šauktukai, užtektų ir vieno, labai supaprastina žodį.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-16 01:08:22
Gyvenimo žiema, pavasaris, vasara, ruduo yra jau gana įprasti pasakymai. Norėtųsi ko nors originaliau.
Optimizmu stipri pabaiga.
Jausti ir tesktą paversti skambiu jūs mokat. Pabandykit padaryti jį patį įdomesnį. Įkelkit daugiau netikėtumo.