Nužydėjo jazminai
Ir alyvos nuvyto.
Vėl lemtis nuplasnojo,
Nepasakiusi nieko.
Nepamojau ranka,
Juk ne šito tikėjaus,
Kai naktiniam danguj
Šokant žvaigždę stebėjau.
Leidau širdžiai pamiršti,
Nusimest metų naštą.
Ir apsvaigt - neišgėrus,
Ir prarasti - neradus.
Bet gyvenimas teisia,
Kantriai vydamas laiką.
Suklupau prie bedugnės
Tik trupam.
Atsikelsiu!!!