Mano katinas buržujus
Išdidžiai nutipena
Pro duris laukujes
Šito namo seno.

Uodega švelniai pamoja
Kaip žvaigždė ją garbinančiai miniai
Ir tematau kaip nusiūbuoja
Barokiškai pūsti jo apatiniai.

Jis išeina kai tik nori,
Suka ten, kur veda akys,
Eina ten, kur neša kojos...
..grįžta, kai išalkęs.

Paržingsnuoja ans taip pat –
Eisena didinga.
Pažiūri drąsiai į akis
Bet gi taip pat meilingai.

Paėdęs man įsipatogina ant kelių,
Palaižo ranką vieną, kitą..
Tuo nepamesdams nė lašelio
Savo puikumo įvaldyto.