...tikrai smalsu jeigu ką :) Lengvai ir aiškiai surimuotos mintys.

Patiko eilius, lengvai skaitosi, ir su potekste:))

Lengvas eiliukas,patiko...

Na, taip, kartais pavargstama ieškoti kelio...:)

juk pasirodo čiuožinėt ledu slidu! >> pasirodo reiktų skirti kableliais kaip įterpinį, jei skyryba yra kitur.

Ir tegul ūžia vėjai, pūgos stūgaus > čia norėtųsi veiksmažodžio laikų suderinamumo daugiau (stūgaus irgi rašyčiau esamuoju).

Uogos yra moteriškosios giminės, dėl to jos sušalUSIOS.
Gal reiktų paskutinį žodį keisti... Taip gražiai, meniškai nuo paukštuko kalbama apie gyvenimo dramatizmą, netgi tragizmą, o tas smalsu prideda lyg kokio nerūpestingumo, lengvumo... Netinka man tas žodis:-)

Kiekvienas mes turbūt ne kartą,
Svajojome pabūt paukščiu,
Pajaust padangės glėbio laisvę,
Apsvaigus mėgautis skrydžiu..

Tačiau nelemta mums turėt sparnų,
Tad tenka vaikščiot vėl slidžiu ledu...

Oi, kaip tik vakar mačiau šarmotą šaltalankį ir sniegenas. Gražu!

Nieko, visai nieko :) I posmas - labaaaaai patiko. Jame tiek daug :) bent man ...

aš sniegena....ir man smalsu,ko tie žmonės slidinėja ledu,juk skrist lengviau ;)

Sparnus suglaudus ir pakreipus galvą
stebėti žmones paukščio akimis – smalsu.
Maybe, o ar žinai, kad ne visi paukščiai skiria spalvas? Arba mato jas ne taip, kaip žmonės. Kai kurie paukščiai mato daugiau atspalvių. Tu kuri paukštė?
O eilėraštis labai lengvas ir gražus. Iš tiesų toks skrajojantis pagal savo struktūrą, nors mintis ir ne visai tokia...