Nutūpsiu sniegena ant šaltalankių krūmo –
sušalę uogos snapą gelia, bet gardu...
aš pavargau ieškoti savo kelio,
juk pasirodo čiuožinėt ledu slidu!

Slidu net eiti ir parklupti skauda,
ir kojas gelia, šaltis degina rankas.
Nutūpsiu sniegena ant šaltalankių krūmo –
tvirtai įsikabinsiu į plonas šakas.

Ir tegul ūžia vėjai, pūgos stūgaus,
sušalę byra uogos – nebaisu.
Sparnus suglaudus ir pakreipus galvą
stebėti žmones paukščio akimis – smalsu.