Koks prašmatnus ažūro žvilgesys
Pro debesuotas prieblandas nukrito!
Apžilpę žmonės markstosi visi
Ir apdalija šypsenom viens kitą.
Štai saulė kyla. Kas, kad neaukštai -
Vis tiek jau jaučiasi diena kad pailgėjo.
Grožiu šerkšnotu apvilkti miškai
Blizgias iliuzijas įduoda gūsiui vėjo.
Jos žaižaruoja sklęsdamos ore,
Jos kelia nuostabą ir krinta, krinta, krinta,
Kad šaltą rytmetį su jo rimtim oria
Ažūro žvilgesiu žaismingai padabintų.
Juk tai – nerimta, šelmiška juk tai,
Ką gamtoje išvydo prisimerkę akys –
Sode baltuoja dyvini žiedai
Ir milijonai sklandančių plaštakių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-15 02:28:47
Žaviai.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-15 02:13:40
Aš kiekvieną sykį negaliu atsižavėti autorės kūriniais. Puiku.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-15 01:45:34
likau sužavėta šerkšnotu rytu už lango ir dar labiau eilėmis :)
Anonimas
Sukurta: 2010-01-14 23:36:10
O-o, kaip blizgiai. Ir man į akis atsispindėjo:-) Gražiai aprašyta. Tik akys vis tiek yra moteriškos giminės, ne vyriškos...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-01-14 19:11:42
VAU ;) gražu
Anonimas
Sukurta: 2010-01-14 18:06:00
...labai gražu šiame ryte. Negalėjau atsigrožėti tuo ažūru visą dienelę. Patiko. Ačiū.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-01-14 17:12:46
''....sode baltuoja dyvini žiedai...''-gražus tas Jūsų rytas.
Vartotojas (-a): MoneLi
Sukurta: 2010-01-14 16:25:30
Pradžia nuspėjama, neišsiskirianti, ypač sakinys apie šypsenas man pasirodė ne kartą girdėtas. Tačiau antras posmas įtraukia, o pabaiga ima ir stebuklingai užburia...