Jis buvo tik pradedantis,
bet užgimęs vagis –
ji turėjo šimto monetų kraitį,
bet buvo tik kūdikis.
Jis pavogė pirmą
ir jam tai pavyko–
ji net nepastebėjo,
tai buvo tik skatikas.
Ir taip po vieną
indas tuštėjo,
jis vogė kas dieną –
ji išlaidaut skubėjo.
Kai vieną kartą
iš saugiausios vietos
pradėjo dingt
vis vertingesnės monetos.
Jis vis vogė –
ji tylėjo.
Jis ją plėšė –
o ji nieko padaryt jam negalėjo,
tik guodė save,
kad po vieną, dar lieka...
Jei visas iškarto?
Iš turtų neliktų nieko.
Jis vogdavo iš jos kasdien – be gailesčio,
kol visos monetos pradingo.
Jis buvo amžiaus vagis,
vertėjo –
ji buvo be galo turtinga.
Maybe
2010-01-14 00:07:53
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-01-14 17:36:25
Puikiai nupintas ryšys su pavadinimu:-)
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-01-14 09:33:20
Patiko labai...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-14 01:35:28
Pabaiga - pritrenkianti. Pats užmanymas - gan originalus, netikėtas toks.
Tas kartojimas/akcentas "jis, ji" "buvo" - kitu atveju, sakyčiau - kam? Šiuo atveju - pasiteisina, mano galva, šiame eiliuke ir suteikia gan aiškią, gyvą išraišką- tačiau, nusprendus "žaisti' pasikartojimais, reikia nepamiršti, jog tai jau įsipareigojimas labai kruopštaus, vos ne preciziško kiekvieno tolimesnio žodelio ar žodeliuko būtinybės įvertinimo pačiame tekste.
Apstu "besiveliančių" žodelių, kurie vienoje ar kitoje vietoje - trikdo patį ritmą, o pačiai kūrinio esmei - ne teikia jokios prasmės. "šlifuočiau" :)
O šiaip - turiu pasakyti: patiko ;)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-14 00:38:12
Lengviausia pavogti pirmąsias, bet už tai paskutinės yra vertingiausios. Gyvenimo dienos...