Jis buvo tik pradedantis,
bet užgimęs vagis –
ji turėjo šimto monetų kraitį,
bet buvo tik kūdikis.
Jis pavogė pirmą
ir jam tai pavyko–
ji net nepastebėjo,
tai buvo tik skatikas.
Ir taip po vieną
indas tuštėjo,
jis vogė kas dieną –
ji išlaidaut skubėjo.
Kai vieną kartą
iš saugiausios vietos
pradėjo dingt
vis vertingesnės monetos.
Jis vis vogė –
ji tylėjo.
Jis ją plėšė –
o ji nieko padaryt jam negalėjo,
tik guodė save,
kad po vieną, dar lieka...
Jei visas iškarto?
Iš turtų neliktų nieko.

Jis vogdavo iš jos kasdien – be gailesčio,
kol visos monetos pradingo.
Jis buvo amžiaus vagis,
vertėjo –
ji buvo be galo turtinga.