Santrauka:
Ar yra būdų, kaip užmiršti meilę?
Tu jau mane pamiršai.
Plyšta nuo vėjo lūpos,
Ošia bedvasiai beržai,
Molis saulėje trupa.
Vėjau! Šaukiu aš daugsyk.
Berže! Trupantis moli!
Tu bent mane išklausyk:
Kur ji – meilė – prapuolė?
Upė – kurčia nebylė –
Mano šauksmą išgirsta:
Plaukia tėkme jos lėlė –
Aklos akys į viršų.
Žiūri – nemato dangaus.
Plaukia – nejaučia šalčio.
Laukia – gal kas ją pagaus.
Netikiu – argi ji kenčia?
...Ant mano kelių lėlė –
Aklos akys į viršų.
Ją mano rankos palies,
Kad širdis užsimirštų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2010-01-15 20:57:57
paliečiantis , originalus ir tikrai nešabloniškas. šaunu. palietė iki plaukų galiukų,lyg pats būčiau parašes
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2010-01-14 22:02:55
įdomus, originalus
Anonimas
Sukurta: 2010-01-14 20:53:31
O kam pamiršti meilę??? Juk tai TOKS nuostabus jausmas...
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-01-14 20:00:31
Stiprūs jausmai. Daug brūkšnių, o jie dar labiau sustiprina teatrališkumo įspūdį.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-14 01:02:05
Nežinau nė kaip pakomentuoti? Labai aštrus, grynas jausmo pateikimas.
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-01-14 00:59:12
Labai jausmingas. Bet susibalansuoja į pabaigą. Paskutinysis man subtiliausias posmas.
daug syk --> kartu, nes antrasis dėmuo sutrumpėjęs.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-14 00:42:31
be žodžių,skausmingai gražus...
širdgėla,skausmas žmogaus
žodžiais lyg venomis teka,
kartais išplukdo aklai
lėlę prie prarasto tako...