Tu jau mane pamiršai.
Plyšta nuo vėjo lūpos,
Ošia bedvasiai beržai,
Molis saulėje trupa.

Vėjau! Šaukiu aš daugsyk.
Berže! Trupantis moli!
Tu bent mane išklausyk:
Kur ji – meilė – prapuolė?

Upė – kurčia nebylė –
Mano šauksmą išgirsta:
Plaukia tėkme jos lėlė –
Aklos akys į viršų.

Žiūri – nemato dangaus.
Plaukia – nejaučia šalčio.
Laukia – gal kas ją pagaus.
Netikiu – argi ji kenčia?

...Ant mano kelių lėlė –
Aklos akys į viršų.
Ją mano rankos palies,
Kad širdis užsimirštų.