Per audrą ateini -
užu tavęs visas žymes nuplauna,
kad žemė neišduotų,
koks lankosi manuos namuos svetys.
Mačiau, skylėtos tavo rankos,
nes mingant veliasi į mano plaukus
ir glamonėja tyčia naktimis.
Prašiau įduoti ženklą,
kad šaukt prireikus sugebėčiau ir pati tave.
Bet tai, kas tik vienam iš šimto skirta,
neklausia, nori to žmogus labai,
ar besislėpdamas kartoja: „ne”.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-14 01:31:03
Bet mintis perteikta labai originaliai. Tos skylėtos rankos, kur veliasi į plaukus:). Man tai labai patiko.
Vartotojas (-a): MoneLi
Sukurta: 2010-01-14 00:42:46
Kai tik vėl apsilankys įkvėpimas, pabandysiu prisiliest prie pabaigos. Dabar ir pati jaučiu, kad joje reikia kažką pakeist (:
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-13 23:18:43
man ir pirmos dvi-labai,labai,pabaigoje išsiderino...
Vartotojas (-a): MoneLi
Sukurta: 2010-01-13 21:13:31
Nenorėčiau palikti kalbos kultūros klaidų... Būtinai pataisysiu bendraties vartojimo klaidą. Ačiū!
Anonimas
Sukurta: 2010-01-13 20:45:58
Po kad bendratis nevartotina.
Be trečios strofos man patiktų labiau. Pirmosios dvi labai subtiliai kalba apie Įkvėpimą...
Anonimas
Sukurta: 2010-01-13 20:45:52
...patiko.
( pabaigoje triejų eilučių, mano manymu, nereikėjo.)
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-01-13 20:31:19
Viduriukas nuostabus:)
Vartotojas (-a): Tolimas Tadas
Sukurta: 2010-01-13 19:40:37
pabaigos eilutės tarsi per daug ištęstos, aš tai glaudinčiau. gražus trumpas nušvitimas :)