Dar vakar būčiau prašiusi ir meilės, ir vilties,
Bet šiandien kantriai tos malonės laukiu,
Nes ilgesiu tauriu nesugebu nušviest
Į raisto gelmę įviliotą auką.
Čia karžygys numes ir šarvus, ir ginklus,
Kinkys čia žirgą kaip darbinį arklį.
Liks tik tulžis, kada svajonės žlugs
Ir girto pažadas išsprūdęs - pasikarti.
Kaip apmaudu - princesės karūna
Reiklios tikrovės iškeista į puodą,
O aš lieku kaip buvusi - viena,
Miglom apdangsčius savo gelmę juodą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-01-14 16:05:49
Puikus būsenos perteikimas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-14 01:33:21
Puiku ir jokių kitų komentarų:)
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-13 23:09:34
ooo...labai,labai,išsivartėte mintimis ,puikiai,ypač pabaiga :)
Anonimas
Sukurta: 2010-01-13 20:43:20
O, kaip patiko pavadinimas. Raktas eilėraščiui.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-13 16:36:34
Stiprus darbas.