Ko stovi lietuje tu pasimetus,
kaip pasimetęs laivas tarp bangų.
Tu eiki ten, kur dar švieselė matos
iš rudenio lietaus jau nupraustų langų.
Įženk į vidų tyliai pasibeldus,
paliki tamsoje šaltus lašus.
Te į duris lietus ir vėjas beldžias –
tavęs tenai tikrai daugiau nebus.
Sušildyki atšalusias rankas,
nebevirpėk daugiau kaip epušėlė.
Nakties tamsa tavęs nebesuras
pranyks ir tai, kas širdį gėlė.
Suklupus prie ugnies tu neraudok.
Tegu už lango vėjai baisiai blaškos.
Tu lietui savo skausmą atiduok
ir gėlą tavo liūtys te ištaško.
Lietus ir vėjas liko ten, toli.
Pavargusi esi, bet taip laiminga.
O virš tavęs tamsa tokia tyli.
Ir ten, kažkur, tik lietūs vėją vilgo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-12 23:44:54
lyriškas ir mielas širdžiai, pabaiga nuramino,jaukiai :)
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-01-12 21:21:39
Paprastuose žodžiuose gilus jausmas. Labai gerai.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-12 21:11:19
...toks tykiai gražus minties virpesys. Sugrįžimas toks tikras, toks stiprus. Visam. Ačiū.
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-01-12 20:49:38
Lyriškai.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-12 20:36:44
Man irgi patiko. Toks paprastas, geras ir nuoširdus eilėraštis... aš tai pavargau nuo įmantrybių, nors gal ir profesonalių...
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2010-01-12 19:59:50
jausminga, sentimentalu, dainingas tekstas. Gal per daug žodžio "TU"
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-12 19:53:52
Labai man artima kūryba. Labai geras rimas, neįmantrūs, bet daug pasakantys palyginimai. Tikrai mielas, liūdnokas eilius. Sėkmės jums:)