Įsivaizduok kad įsivaizduoji mane
Kaip krenta į atmintį vangios akys
Kaip pirštais nuslysta šešėlis saulės
Kaip žodžiais krentu
Ant baltų tavo judesių
Tu sugalvojai man žiburį
Išplėštas pasaulio gabalas apstatytas sienom
Taip arti prie kūno kad beveik jauti
Kaip į pakaušį kvėpuoja žiburys
Kaip vakaro paukščiais krenta žodis
Neišskrisk
O atsisukti negali tai tik aidas
Švilpia kviečia priglust prie tavo delnų
Ten slepiasi žvaigždės nuraškytos nuo stogų
Ten baltais judesiais jas dangstai
Ten išplautos smėlio pilys
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-01-12 20:44:43
Kadangi labai tikslios sakinių konstrukcijos, siūlyčiau susidėlioti skyrybą, keistokai atrodo, kai mintis reiškiama labai nuosekliai, remiantis šalutinių sakinių konstrukcijomis, tačiau be skyrybos.
Išeitų visai nebloga daina, tik reikėtų kiek 'palengvinti' vidurinįjį posmą - pirmoji eilutė labai sunki, per daug proziška. Kartais poezijoje sveika ką nors nutylėti.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-01-12 18:05:02
..'''kaip vakaro paukščiais krenta žodis.Neišskrisk.''-sudomino šios eilutės,o šiaip...