Įsivaizduok kad įsivaizduoji mane
Kaip krenta į atmintį vangios akys
Kaip pirštais nuslysta šešėlis saulės
Kaip žodžiais krentu
Ant baltų tavo judesių

Tu sugalvojai man žiburį

Išplėštas pasaulio gabalas apstatytas sienom
Taip arti prie kūno kad beveik jauti
Kaip į pakaušį kvėpuoja žiburys
Kaip vakaro paukščiais krenta žodis
Neišskrisk

O atsisukti negali tai tik aidas
Švilpia kviečia priglust prie tavo delnų
Ten slepiasi žvaigždės nuraškytos nuo stogų
Ten baltais judesiais jas dangstai

Ten išplautos smėlio pilys