Plonom, stiklinėm kojom po sodą bėginėjo lietus…
Šokinėjo medžių šakomis, vartėsi aukštoje vasaros žolėje, guldavosi ant dulkėto pakelės keliuko, tirpdydavo molį, prisigerdavo tamsiai rusvos spalvos ir mažyčiais upeliūkščiais imdavo leistis pakalnėn. Tai džiaugdavosi visi akmenėliai ir sausi žolynų kuokštai, kai lietus taip intymiai nuglostydavo kietą šlaito paviršių.
Horizonte rankas į dangų iškėlęs dainuoja miškas. Lietus supasi viršūnėse, o po to sminga į samanas ir apglėbia žemę.
Prie lango stovi žmogus ir delnais liečia drėgną stiklą. Lietus galėtų įsipinti jam į plaukus, jis išmirktų baltoje palaidinėje, glamonėtų, virkdytų, ištirpdytų… Bet žmogus užsitraukia tamsaus violeto užuolaidas ir atsigulęs klausosi lietaus lašų simfonijų…
O nejučia — už lango —
plonom stiklinėm kojom bėginėja vasaros lietus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2010-01-14 18:56:35
Pritarčiau Zirzulei, dėl nuorodų: nežinantiems H. Radausko jos būtų vertingos, padėtų tekstą geriau suprasti, būtų etiška ir tikrai nepakenktų. Kita vertus, kas nežino H. Radausko? Asmeniškai žaviuosi jo darbais, todėl man patiko Jūsų kūrinys.
Vartotojas (-a): MoneLi
Sukurta: 2010-01-13 19:14:31
Man net gražiau skamba - improvizacija (: tačiau tokio pasirinkimo nebuvo, renkantis darbo kategoriją...
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2010-01-13 18:21:58
Kodėl pasaka?
Gal tik improvizacija H. Radausko "Lietui"?
Vartotojas (-a): MoneLi
Sukurta: 2010-01-12 14:18:19
Nuorodų..? Ne visai supratau, ką turėjote omeny (: Mano teksto pirma ir paskutinė eilutės - perfrazuoti H.Radausko eilėraščio "Lietus" žodžiai. Tai pat užuolaidų spalva - tamsus violetas - toks mėgiamas mylimo poeto žodis...
Anonimas
Sukurta: 2010-01-12 13:55:43
Puiki dedikacija Henrikui Radauskui, pasigedau tik nuorodų į šiame tekste panaudotas jo metaforas, sukeičiant žodžius vietomis.