Žuvusiems Lietuvos jūreiviams
Tolimi lyg laivai
Tolimų okeanų audroj
Nesugrįšim daugiau į regėtą vizijoj uostą,
O prie žemės krantų glaudžias žemės vaikai,
Kai dangus viršum marių pajuostą.
Bet nelemta visiems prisiglaust prie krantų,
Kur ramybė ir šventas laukimas namų.
Klaidžios jūrų keliais amžinoji dvasia,
Kuriai niekad nebūna ramu.
Išblaškyti toli, begaliniuos keliuos,
Ras laivai savo nerimo uostą,
O jūreivio dvasia kels bures dausose,
Kur dangus niekada nepajuosta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2010-01-12 22:11:10
dainuojasi
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-12 22:09:44
pakiliai dvasingos eilės :) patiko.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-01-12 19:45:09
Puiku.Gražus eilius. Patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-12 17:03:13
Gražus darbas ir tematika prasminga, gerai išpildyta.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-12 16:02:54
...viršum marių pajuostą > pajuosta
Lyriškai.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-01-12 09:58:13
Gal ir taip, nežinau.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-01-12 07:56:48
Duok Dieve, visiems susitikti Danguje, kuris niekada nepajuosta. Paliečiantis jausmus.