Žiemos liūdesys

Santrauka:
Tiesiog liūdnas, kaip ta pūga už lango
Sniegas krito ant plaukų ir veido,
Už apykaklės žiupsnis nuslinko.
Tu stovėjai viena pasimetus –
Liūdesys akyse tavo brinko.

Kam žiūrėti į tolį? Ar verta?
Sninga taip, jog aplink nesimato.
Nutylėjai... Kodėl neištarta?
Juk dabar neatšildysi ledo.

Tad nejau dar tikiesi ir lauki –
Bus stebuklas – gyvybę pažadins
Ir baltai samanota palaukė
Nusiklos, atsileis visur ledas.

Grumba rankos ir skruostai atšąla.
Nėr dangaus – jis ištirpo – taip sninga.
Šiaurrytys – balto sausio vasalas
Žiemą dosniai dalija, aistringai...

Tu stovėjai viena pasimetus –
Liūdesys akyse tavo brinko.
Supratai savo meilę praradus.
Tavo nuoskaudas snaigės surinko...
kaip lietus

2010-01-11 00:14:18

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2010-01-11 20:08:07

Ir baltai samanota palaukė

Prisnigo liūdesio, net išbristi sunku... :)

Anonimas

Sukurta: 2010-01-11 18:32:41

Žaviuosi.
Šiaurrytys - super.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-01-11 18:26:03

Neištaisiau, praleidau. Pirmame posme ištaisiau liūdna į viena, o paskutiniame - ne. Tiesiog žiopla klaida:). Žodis geri - nieko man nesako, kaip ir šiaip sau. Tai kuo jie geri ir kuo šiaip sau? Komentaras dėl komentaro nėra laukiamas. Ačiū, mielasis Barabai, už dėmesį.

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2010-01-11 16:16:53

Antras ir trečias posmai geri. Kiti šiaip sau.

Vartotojas (-a): Madeleine

Sukurta: 2010-01-11 14:38:44

Pasimetus yra nevartotinas ta prasme, kai norima apibūdinti sutrikimo būseną, tinkama, nebent apie pasiklydimą būtų kalbama, o jūsų kūrinyje lyg ir ne tas atvejis.
Taip pat siūlyčiau vengti tos pačios šaknies žodžių šalia vienas kito, kaip paskutiniajame posme 'liūdna' ir 'liūdesys'.
O daugiau vien pagyrimai už minties nuoseklumą, darbo įrėminimą.

Vartotojas (-a): Meškienė

Sukurta: 2010-01-11 10:27:59

Sutinku su radaa komentaru. Tikros meilės prarasti negalima:)

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2010-01-11 10:09:04

Romantiškai liūdnokas kalbėjimas... Ne labai noriu sutikti "iš idėjos" : kaip galima prarasti meilę? Juk jei ją praradau - reiškia, net neturėjau. Arba, ji nebuvo meilė - kažkas kito... (Tai subjektyvi mintelė, kuri visisiškai nesusijusi su eilėraščio palankiai pasibeldiančia išraiška). Tiesiog, turėjau dabar atsiliepti taip, kad pati - tikėčiau ir neabejočiau kai kuriais individualiais credo, ypač prieš pradedant dieną - savisaugos instinktas :) Tai sako, jog eilius įtaigingai, jautriai veikiantis....

Anonimas

Sukurta: 2010-01-11 08:39:14

Liūdnai šį kartą, bet patiko:)

Anonimas

Sukurta: 2010-01-11 08:35:18

Gamtos reiškinių ir moters išgyvenimų dėl prarastos meilės sintezė - ŽAVU...

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2010-01-11 01:40:10

ilgesingai žavus,tik pirma eilutė prašo rimo :(
"Sniegas krito ant plaukų ir veido,
Už apykaklės žiupsnis nuslinko."
kaip visada-autorius subtiliai savitas;)