Sniegas krito ant plaukų ir veido,
Už apykaklės žiupsnis nuslinko.
Tu stovėjai viena pasimetus –
Liūdesys akyse tavo brinko.

Kam žiūrėti į tolį? Ar verta?
Sninga taip, jog aplink nesimato.
Nutylėjai... Kodėl neištarta?
Juk dabar neatšildysi ledo.

Tad nejau dar tikiesi ir lauki –
Bus stebuklas – gyvybę pažadins
Ir baltai samanota palaukė
Nusiklos, atsileis visur ledas.

Grumba rankos ir skruostai atšąla.
Nėr dangaus – jis ištirpo – taip sninga.
Šiaurrytys – balto sausio vasalas
Žiemą dosniai dalija, aistringai...

Tu stovėjai viena pasimetus –
Liūdesys akyse tavo brinko.
Supratai savo meilę praradus.
Tavo nuoskaudas snaigės surinko...