Santrauka:
kai mylimi žmonės palieka...
Aš stačiau, po to daužiau,
Mylėjau ir dėl to verkiau,
Eiles be perstojo rašiau.
Nieko jau šventesnio nemačiau.
Narcizo kaukę paaukojau.
Išliejau kraują tau po kojom.
Kol Dievas juokėsi, raudojau,
Kad pasibaigs – gerai žinojau.
Sukūriau aš tave iš visko,
Pati bevirsdama į nieką.
Kol vynas vandeniu pavirto,
Prakiurdinau sau sielą.
Kaip simbolį regėjau rojų,
Kai tavo sielą užkovojau.
Šioje legendoje žydėk
Rausvais minkštais
narciziškais žiedais...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ich_liebe_dich
Sukurta: 2006-02-24 10:27:11
dvasinė tamsa.. širdyj.. gal dar kokį mėnėsiuką nerašysiu..
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-02-22 22:19:12
daužiau-verkiau-rašiau-nemačiau-paaukojau-raudojau-žinojau -
veiksmažodžiai eilučių gale ir dar su vienodomis galūnėmis "papjauna" bet kokio poetiškumo net užuominą...
užkovojau - завоевал...