Tavo rankos mane palies,
Tartum paliečia lango stiklą
Ir jausmai per kraštus išsilies –
Susimaišę: tikra-netikra.
Mano langas tau atsivers –
Vėjo gūsis veršis į sodą.
Ir ištroškęs ąsotį stvers,
Bet išmindžios pievą rasotą.
Nežinau, kiek ilgai tai truks –
Groja smuikas aukščiausią natą...
Ar styga įtempta nenutrūks?
O gal virs akimirkos metais?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-11 00:22:35
aukščiausiai natai reikia paimt pačią ploniausią-trapiausią stygą,įtempti-ne...pasirinkti-taip,tinkamai...manau ,autorius pasirinko...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-10 20:42:22
Baltam lapui. Mažiausiai metus teks laukti - žr. paskutinę eilutę:)
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2010-01-10 19:22:26
Gražu, Trokštu dar vieno - apibendrinančiio posmelio...
Anonimas
Sukurta: 2010-01-10 11:28:48
...romantiškai suskambėjo čia smuiko styga.
Ir ištroškęs ąsotį stvers, / išbraidydamas pievą rasotą. Įtaigus tas troškulys.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-10 09:40:06
Svajingai sueiliuotas...man patiko.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-10 02:22:13
Tip, savaime suprantama, kad tik taip... Norėjau tik pasakyti, kad ja subtiliai varijuojant - nenutrūks :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-10 02:12:06
radaa’i. Matot, aukšiausią natą galima teisingai sugroti tik maksimaliai įtempta styga. Tada visuomet yra rizika, kad ji trūks. Aš linkęs rizikuoti:)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-10 01:53:46
sklandžiai pateiktas jausmas-pojūtis :) Atpažįstamos abejonės (matyt, amžina tema ir su ja susijusios mintys, baimės). O gal galima tą stygą tiesiog imti ir išlaikyti? Sakoma, kad kiekvieną jausmą, akimrką - įmanoma pratęsti ir iki begalybės, jei nepamiršime subtilumo niuansų :) Jautrus eiliukas.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-10 00:17:37
Jausminis.