Tavo rankos mane palies,
Tartum paliečia lango stiklą
Ir jausmai per kraštus išsilies –
Susimaišę: tikra-netikra.

Mano langas tau atsivers –
Vėjo gūsis veršis į sodą.
Ir ištroškęs ąsotį stvers,
Bet išmindžios pievą rasotą.

Nežinau, kiek ilgai tai truks –
Groja smuikas aukščiausią natą...
Ar styga įtempta nenutrūks?
O gal virs akimirkos metais?