Rūteles aš prižiūrėjau
Aštuoniolika metelių,
O neklaužada bernelis
Jas sumynė per naktelę.
Ir tegu sau žmonės kalba,
Kad išdykusi pana.
Man visai galvos neskauda
Aš laiminga, ir gana.
Nors rūtelės ir nuvyto,
Aš kaip rožė pražydau
Vis kasdien bučiuoju kitą,
Ir kartoju tyliai sau:
Ir tegu sau žmonės kalba,
Kad išdykusi esu.
Man galvos visai neskauda.
Aš laiminga iš tiesų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-01-09 15:18:07
...ot, čia tai bent! Šaunuolė Autorė, pralinksmino. :D
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-01-09 13:02:07
Post folko tekstelis. Dėl įvairovės gerai.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-01-09 07:32:06
Pritariu visiems komentarams:)
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-09 00:37:28
tikrai norėtųsi daugiau posmelių,patiko,dainingas ir lengvas :)
Anonimas
Sukurta: 2010-01-09 00:33:55
Smagus, bet neišplėtotas folkloras, buvo galima dar porą posmelių įterpti ;)
Anonimas
Sukurta: 2010-01-09 00:30:06
mintis man patiko, įdomu kaip skambėtu dainuojant:)