Rūteles aš prižiūrėjau
Aštuoniolika metelių,
O neklaužada bernelis
Jas sumynė per naktelę.

Ir tegu sau žmonės kalba,
Kad išdykusi pana.
Man visai galvos neskauda
Aš laiminga, ir gana.

Nors rūtelės ir nuvyto,
Aš kaip rožė pražydau
Vis kasdien bučiuoju kitą,
Ir kartoju tyliai sau:

Ir tegu sau žmonės kalba,
Kad išdykusi esu.
Man  galvos visai neskauda.
Aš laiminga iš tiesų.