Kur eini, o žmogau,
Piligrime dienų,
Su dvasia neramia,
Su klajonės žyme,
Su našta amžina -
Prarastąja tėvyne.
Ar saulė paglosto,
Ar darganos bara,
Nesustoji pavargęs kaip dera,
Bet eini, vis eini ir eini,
Nors gaisai kruvini
Kelyje pranašauja negera.
Sustoki, žmogau,
Piligrime dienų,
Ir žiburį deki senolių namų.
----------------------------------------
Tiktai atsaką vieną išgirsta dangus:
Kolei gyvas einu, vis einu ir einu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-07 20:25:02
gražiai susidėliojo eiliukas,tik tas žmogelis labai pavargęs,bet tokį ir norėta autoriaus parodyt,ar ne?
Anonimas
Sukurta: 2010-01-07 17:29:38
...gyvenimas - kelionė, kuri turi pabaigą, deja... Piligrimiškai sudėliota mintis.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-01-07 14:29:20
Sklandus, bet neįdomus.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-07 12:38:01
Eisiu, kol kojos neš. Kai jau neneš - šliaušiu. Kai sustosiu - amen - gyvas lavonas.
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-01-07 10:55:01
Pabaiga gražiai sujungia kelias dalis savyje. Visgi pirmasis posmas nėra tiksliai surimuotas, atrodo, jog tekstas tik pritempiamas prie rimo.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-07 08:37:05
Lyrinis.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-01-07 08:14:42
kas pasakė - sustoti.... pirmyn