Kur eini, o žmogau,
Piligrime dienų,
Su dvasia neramia,
Su klajonės žyme,
Su našta amžina -
Prarastąja tėvyne.

Ar saulė paglosto,
Ar darganos bara,
Nesustoji pavargęs kaip dera,
Bet eini, vis eini ir eini,
Nors gaisai kruvini
Kelyje pranašauja negera.

Sustoki, žmogau,
Piligrime dienų,
Ir žiburį deki senolių namų.
----------------------------------------
Tiktai atsaką vieną išgirsta dangus:
Kolei gyvas einu, vis einu ir einu...