Gruodo sukaustytą žemę
Lygina akmeniniai artojai
Smilkstantys suodini dūmai
Nevilties kanklėmis groja.

Rožančius nutrauktas nuo kaklo
Ilsis įkalintas stalčiuj.
Kaimynus sušaudė bedaliai
 Sukaustę mus geležies pančiais.

Kaip trokštu aš įkvėpti
Nors vieną laisvės gurkšnį.
Gilų ir išlauktą.
Tada galiu priešui po kojomis pulti.

Dievas seniai apleido šią vietą,
Mokam už juodą dėmę kitų.
Nusijuoksiu – nėra juk teisybės,
Kankiniu būti sunku...

Ir kauks rodos amžius
Plieniniai vilkai.
Bėgiuose kaulai kraujuoja
Ten kur nuvyksim tik giedras dangus
Ir toliai be medžių tamsuoja.

Po daugelio laiko
Nebus mūsų kryžiaus,
Miegosim po žeme juoda.
Gležno berželio niekada nematysiu –
Mirtis bus mana atjauta.