Dviese su juodais katiliukais
ant galvų, nelyginant iš Magritte`o
vizijų, nešė mažą karstelį.
Gražiai, tvarkingai, viena paskui kitą
ore lyg magiškam ornamentui
rikiavosi snaigės.
Palydėti atėjo nedaug.
Mažai kas ją pažinojo,
gal pustrečio,
bet jiems nebuvo pranešta,
juk nesitikėjo nei ji pati.
Ir dabar dar netiki,
žiūrėdama į mažą juodą
karstelį jaunos žiemos fone.
jujut
2010-01-06 01:22:58
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-01-06 18:11:32
Keisčiau "nelyginant" ir dar pačią pabaigą, nes "jaunos žiemos fone" skamba kaip paveikslo apibūdinimas, o juk norėta sukurti kažką gyvo, nors ir mirusio.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-06 13:42:44
Labai gerai. Tvarkingai surašytas. Gal netgi kokio neatitikimo trūktų?
Anonimas
Sukurta: 2010-01-06 11:55:32
Kažkas yra. Tas kažkas kabina. Gražu.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-06 08:54:58
Proza - poezija, kalba ir intonacija, liūdesys su baltu švarumu, giriu.