Man naktis kupina paslapčių,
Tamsoje juk numiršta laikas.
Ir tada, tik tada aš jaučiu,
Kad buvau, kad esu mažas vaikas.
Naktyje nedarau aš klaidų,
Nes einu rankas ištiesęs,
Netiesa, tamsoje neklaidu –
Paklystu pažiūrėjęs į šviesą.
Ir kai vakaras sutemas geria,
Aš lyg upėj slidi žuvis –
Tik aš vienas žinau, kaip gera
Laukt per naktį iki prašvis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-07 21:23:57
Taip, naktimis - laukiame... :) Geras jausmas...
Anonimas
Sukurta: 2010-01-07 13:17:46
Labai gražus eilėraštis, tik pačioj paskutinėj eilutėj keisčiau židį "iki" į žodį "kol"
Anonimas
Sukurta: 2010-01-06 08:57:16
Padirbėti, bet taip neblogai, muziką girdžiu:)
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-01-06 07:04:39
Jautrus eiliukas...Lyrinis.Patiko.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-06 00:35:43
kodėl?todėl,kad?
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-06 00:22:34
Tiesiog nenoriu kartais šviesos matyti. Geriau užsimerkti...
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-06 00:16:26
"Netiesa, tamsoje neklaidu –
Paklystu pažiūrėjęs į šviesą."
stipru,be žodžių.jausmas-galbūt..
nakty pradingsta vėlei
tave vėl sekantys šešėliai...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-01-06 00:15:47
Paklystu pažiūrėjęs į šviesą.
Apakina? ;)
Anonimas
Sukurta: 2010-01-06 00:06:25
Skaidrus, vaiskus. Grynoji lyrika.