Man naktis kupina paslapčių,
Tamsoje juk numiršta laikas.
Ir tada, tik tada aš jaučiu,
Kad buvau, kad esu mažas vaikas.

Naktyje nedarau aš klaidų,
Nes einu rankas ištiesęs,
Netiesa, tamsoje neklaidu –
Paklystu pažiūrėjęs į šviesą.

Ir kai vakaras sutemas geria,
Aš lyg upėj slidi žuvis –
Tik aš vienas žinau, kaip gera
Laukt per naktį iki prašvis.