Nuodingas obuolys, princesė ir mirtis.
Taip netikėta, panika aplinkui.
Nejau daugiau jos veido jau nebematys?
Kodėl ir kas tą lemtį jai parinko?
Visi sujudo: reikia priešnuodžių gerų
Merginą gelbėti iš šalto miego.
Greičiau vaduot iš raganos kerų,
Grąžinti juoką jai, kurį taip mėgo.
Kažkas tarytum jį pastūmė: "Ko bijai?
Eik, maldą sukalbėk šalia suklupęs.
Gal paskutinė tavo dovana bus jai
Tas vienas karštas bučinys į lūpas."
Pro minią brovės. Nesvarbu, kas ką sakys.
Apdujęs ėjo lyg po karšto vyno.
Nuo meilės bučinio pravėrė ji akis
Ir mylimojo kaklą apkabino.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-02-26 18:40:34
Mieloji tai puiku
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2010-01-04 22:03:31
tiesiog pasakiškai. vaizdingai ir kerinčiai.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2010-01-04 13:59:38
graži romantika
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-04 12:49:45
Gražiai sueiliuota graži pasaka. Tokia romantika tiktų ir šioms dienoms, deja... Bet labai dainingai, iš tiesų.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-01-04 12:33:19
Puiki daina galėtų būti. Gal perkelt į DŽŽ_2010?