Nuodingas obuolys, princesė ir mirtis.
Taip netikėta, panika aplinkui.
Nejau daugiau jos veido jau nebematys?
Kodėl ir kas tą lemtį jai parinko?

Visi sujudo: reikia priešnuodžių gerų
Merginą gelbėti iš šalto miego.
Greičiau vaduot iš raganos kerų,
Grąžinti juoką jai, kurį taip mėgo.

Kažkas tarytum jį pastūmė: "Ko bijai?
Eik, maldą sukalbėk šalia suklupęs.
Gal paskutinė tavo dovana bus jai
Tas vienas karštas bučinys į lūpas."

Pro minią brovės. Nesvarbu, kas ką sakys.
Apdujęs ėjo lyg po karšto vyno.
Nuo meilės bučinio pravėrė ji akis
Ir mylimojo kaklą apkabino.