Santrauka:
Kartais viskas taip greitai baigiasi...
Tu bijojai many sudegti
Tartum stiebas sausos žolės.
Ir bijojai – bemiegę naktį –
Mano pirštai tave palies.
Žaižaravo rytas raudonas,
Tačiau audrą artėjant jutau.
Ten – viršuj – žydėjo aguonos –
Betgi joms reikia lietaus.
Ir tvanku man buvo be galo –
Gal, kad degė ryto laužai?
Ar, kad saulę ant pjedestalo
Tuoj užtemdys pilki lašai?
Dar tyla viešpatavo aplinkui.
Ach, koks kvapas svaigus žiedų...
Bet žinojau, jog tu pasirinkus
Eiti ten, kur nėra audrų.
Negalėjau tavęs sulaikyti,
Nes neleidai net prisiliest...
Po akimirkos ėmė jau lyti
Ant sausos, lyg pernykštės, žolės.
.........................................
Nereikėjo bijoti sudegti –
Juk užgęsta laužai po lietaus.
Ir galbūt jau pirmąją naktį
Prie manęs arčiau prisiglaust.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-05 19:34:05
O norėtųsi, kad lietus neįveiktų tos laužo liepsnos... Gan nuoseklus, sakyčiau, ir lbai jau poetiškas kalbėjims. Gražu :)
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2010-01-04 22:06:13
gražiai. iš karto žado netekau.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2010-01-04 14:30:09
Labai artima P. Širvio akimirkos belaikiškumui ir nepakartojamumui: (cituoju iš atminties,atleisk už netikslumus): "Aš bijojau/nudegint, užpūsti/palytėjimu/ lūpų katštų - - -". Nesuvokiama ir neartikuliuojama galia, slypinti kiekviename iš mūsų, bandanti išsaugoti akimirkos šventumą, nenublokšti jos kasdienybės girnoms, išsaugoti belaikį akimirkos amžinumą, ne žodžiuose, o savyje, žodžiais neišreiškiama būsena. Geismingai trokštame peržengti ribas, bet nesąmoningai stabtelėjame...
Daininga jausmų raiška, pakerianti nuoširdumu. Dėkui Jums.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-04 08:43:49
Emocinga.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-04 08:09:59
Nereikėjo bijoti sudegti –
Juk užgęsta laužai po lietaus.
Ir galbūt jau pirmąją naktį
Prie manęs arčiau prisiglaust.
skaudžiai dainingas eilius :) kaip ir visi autoriaus-nuostabus,bet šis ypatingai :)
Vartotojas (-a): Sibilė
Sukurta: 2010-01-04 00:34:26
skaudu, bet iš tiesų dažniausiai mes renkamės "eiti ten, kur nėra audrų"... nuostabios eilės...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-01-04 00:28:28
Negalėjau tavęs sulaikyti,
Nes neleidai net prisiliest...
Po akimirkos ėmė jau lyti
Ant sausos, lyg pernykštės, žolės.
...puiku...daina...nuostabi daina...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-01-04 00:20:22
Nereikėjo bijoti sudegti –
Juk užgęsta laužai po lietaus.
Ir galbūt jau pirmąją naktį
Prie manęs arčiau prisiglaust.
Ypač... :)