*

skiriama G. M.

Verkiu krentant grumstams ant tavo kūno
sako per vėlu jau o man atrodo pats laikas

tyloje ir be ašarų liepta ar bent jau skambant
mėgstamai muzikai – taip jis būtų norėjęs –
vis teisinamasi tik tylos iki tol jau buvo per daug

aš tau atleidau

žvaigždės vis traška kai ant jų užlipi
kaip sakydavai ir rašydavai

mirštantys gali pakeisti pasaulį
tik kad gyvenimas niekada nesi
baigia
Madeleine

2010-01-03 20:53:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-01-21 00:08:43

Įkrenta.

Anonimas

Sukurta: 2010-01-13 23:48:38

Gražus Jūsų žvaigždžių traškėjimas

Anonimas

Sukurta: 2010-01-08 13:11:14

Ar turime teisę komentuoti nuoširdumą? Čia jis labai subtiliai ir įtaigiai perteikiamas. Taip, kad net skaitytojas tai pajunta pats. Tad ar gali skaitytojas komentuoti savo jausmus?
Gražus darbas. Plevena lengva melancholija, bet ji neįkyri, ji graži. Ir prasminga... Paskutinę strofutę norėčiau cituoti - daug joje telpa.
Gailu ir liūdna darosi... Keista, bet atrodo, kad jei nebūtų atleidimo, nebūtų taip liūdna...

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2010-01-06 00:23:21

labai paliečiantis

Anonimas

Sukurta: 2010-01-05 21:44:19

Jaukiai 'nuriedėjo' ...
Pabaiga suskamba. Dėl žvaigdžių... skaudžiai.
Išgyventa. Sveikinu.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2010-01-04 20:55:23

Atrodo tikra ir išgyventa...
"žvaigždės vis traška kai ant jų užlipi"
Ypač... ir "mirštantys gali pakeisti pasaulį"

Kūrybingų ir šviesių atėjusiųjų... :)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-01-03 22:43:24

Ar jis mirė jūsų jausmuose? Ar jam buvo atleista už sutraiškytas žvaigždes? Giliai parašyta - patiko.

Anonimas

Sukurta: 2010-01-03 22:26:07

tarsi ašaros briaunele parašytas...

Anonimas

Sukurta: 2010-01-03 22:10:28

Verkiu, krentant grumstams ant tavo kūno, sako per vėlu jau, o man atrodo pats laikas. Tyloje ir be ašarų liepta ar bent jau skambant mėgstamai muzikai – taip jis būtų norėjęs – vis teisinamasi, tik tylos iki tol jau buvo per daug. Aš tau atleidau. Žvaigždės vis traška, kai ant jų užlipi, kaip sakydavai ir rašydavai: mirštantys gali pakeisti pasaulį tik kad gyvenimas niekada nesibaigia.

Vartotojas (-a): Jedemen

Sukurta: 2010-01-03 22:02:50

Labai stiprus kūrinys, nes tikras.

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2010-01-03 21:58:52

Skaudu ir jautru.

Vartotojas (-a): Meškienė

Sukurta: 2010-01-03 21:40:06

Stiprus, jaudinantis kūrinys...Išėjimas visuomet buna labai skaudus...