Taip skausmingai išsiliejai tu į dangų,
Užvėrei aklinai paskui save duris ir langus.
Buvai tarsi akimirka, įslydusi į mano laiką.
Aš ją vis skaidau ir dėlioju kaip mozaiką...
Ir klausti nedrįstu – bijau, kad atsakysi.
Mąstyti sau draudžiu – o jeigu pasiklysiu
Paskutiniuose tavo šypsenos lašuose
Ir mirtinos juodos nakties kančiose...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2006-02-21 13:30:13
tragizmas, liudna
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-02-21 13:03:04
PASkui save!
Paskutiniuose tavo šypsenos lašuose
Ir mirtinos juodos nakties kančiose..
tos dvi eilutės, mano ausiai, ritmiškai nelabai dera prie viso eilėraščio.