Ar tu žinai, kad jau ir vėl Naujieji?
Kad vėl putoja šventės, ar žinai?
Kad daug margų dienų ir vėl praėjo,
Ir kaip kasmet, tu metais pasenai...
Kadaise laikas kūdikiu ropojo,
Lėtai lėtai ropojo, atsargiai.
O jau dabar jis viesulu šuoliuoja
Kaip nenustygstantys širmi žirgai.
Jis, nesuvaldomas, nepažabotas,
Lyg žirklėm kerpa, kerpa minutes.
Jo nepavysi, nors dažnai atrodo,
Kad sulaikyt jį reikia ir pratęst...
Minutės nukirptos lyg perlai laša,
Jų kiekvienoj - gyvenimo prasmė.
Nors nežinai, kiek liko - daug ar maža,
Gyvenimas - skambi giesmių Giesmė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Moralistė
Sukurta: 2010-01-02 22:27:42
Nelabai supratau, kur čia yra sveikinimas, o tuo labiau tostas. Greičiau šis kūrinys yra padiktuotas minčių, užplūdusių per Naujuosius. O tikroji kūryba - kas tai? Manau, kad tai, kame kiti atranda savo minčių, išgyvenimų atgarsius. Jei nėra atgarsių - nėra pritarimo, nėra kūrybos, kadangi ji niekam nereikalinga. O dėl proginės kūrybos - jei mintys užplūsta per šventes, tai dar nereiškia, kad jos prievarta išspaustos būtent kažkokia proga.
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-01-02 21:32:47
Kaip proginis kūrinukas - visai neblogai, tačiau nemanau, kad proginiai sveikinimai ar tostai yra tikroji kūryba :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-02 13:29:59
"Gyvenimas-skambi giesmių Giesmė" - aisšku, ne vien šie žodžiai kelia mintis, emocijas. Gražiai susidėliojo mintis, šventinė, optimistinė - ko niekada negali būti per daug :)
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-01-02 13:17:50
Graži Giesmė Laikui ir Gyvenimui.