Ar tu žinai, kad jau ir vėl Naujieji?
Kad vėl putoja šventės, ar žinai?
Kad daug margų dienų ir vėl praėjo,
Ir kaip kasmet, tu metais pasenai...

Kadaise laikas kūdikiu ropojo,
Lėtai lėtai ropojo, atsargiai.
O jau dabar jis viesulu šuoliuoja
Kaip nenustygstantys širmi žirgai.

Jis, nesuvaldomas, nepažabotas,
Lyg žirklėm kerpa, kerpa minutes.
Jo nepavysi, nors dažnai atrodo,
Kad sulaikyt  jį reikia ir pratęst...

Minutės nukirptos lyg perlai laša,
Jų kiekvienoj - gyvenimo prasmė.
Nors nežinai, kiek liko - daug ar maža,
Gyvenimas - skambi giesmių Giesmė.