Tu linksma vis plasnojai po pievą,
su ramunėmis laimę būrei,
linksmos dainos skardeno per dieną,
tavo juokas čiurleno šiltai.
Lyg drugelis ant žiedo nutūpęs,
kaip bitutė skrajojai linksma,
plaukus draikė vėjelis padūkęs–
nuostabi tu , kaip girios dukra.
Ne, ne girios. Tu–laumės dukrelė.
Savo burtais, kerais apžavėjai.
Aš paklydau, neberandu kelio
ir tu man jį parodyt žadėjai.
Aš ne laumės dukrelė–kvatojais,
nežinai– pati laumė esu.
Miškas klauso manęs vos pamojus,
patekai mano pinklėsna tu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-01-03 12:38:50
Nuoširdžiai dėkoju visiems komentarų autoriams...
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-03 00:46:59
oi tos laumės ;) žinom,žinom...
laumiškai dainingos eilės :)
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2010-01-02 20:12:02
...jau tos laumės, tai tik pinkles spendžia :) ...o jau vyrukai tai tik to ir laukia :)
...nuotaikinga dainelė gali išeiti :)
Anonimas
Sukurta: 2010-01-02 15:28:44
...linksmas ir gražus, tarytum drugelio skrydis po ramunių pievą :) Dainuosime, Janina.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-02 13:27:35
"Aš ne laumės dukrelė–kvatojais,
nežinai– pati laumė esu.
Miškas klauso manęs vos pamojus,
patekai mano pinklėsna tu..." - šiltai pasibeldė :)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-01-02 13:13:22
Įdomus kūrinys.
Vartotojas (-a): Živilė
Sukurta: 2010-01-02 13:13:08
Pabaiga tvirta, šeip gerai išmastyta ;) šaunu.