Tu linksma vis plasnojai po pievą,
su ramunėmis laimę būrei,
linksmos dainos skardeno per dieną,
tavo juokas čiurleno šiltai.

Lyg drugelis ant žiedo nutūpęs,
kaip bitutė skrajojai linksma,
plaukus draikė vėjelis padūkęs–
nuostabi tu , kaip girios dukra.

Ne, ne girios. Tu–laumės dukrelė.
Savo burtais, kerais apžavėjai.
Aš paklydau, neberandu kelio
ir tu man jį parodyt žadėjai.

Aš ne laumės dukrelė–kvatojais,
nežinai– pati laumė esu.
Miškas klauso manęs vos pamojus,
patekai mano pinklėsna tu...