Šaltos jūros bangos glosto ir gaivina,
Bet įkaitęs kūnas ilgisi aistros,
Bangos pametėjo vienišą vaikiną,
Gal jis savo meilę man padovanos.
Jis gražus ir mielas,lūpos jo aistringos
Naktyje tarp kopų groja mums žiogai.
Niekad nebuvau dar aš tokia laiminga,
Gaila, kad romanas tęsis neilgai
Dega kopų smėlis, tirpstame kaip žvakės.
Mes vieni pasauly tarp aistros liepsnų.
Gražūs ir laimingi, tarsi dvi plaštakės,
Net nepastebėjom lekiančių dienų.
Nejučia jo lūpos tyliai suvaitojo:
Namuose jo laukia du vaikai, žmona.
Į glamonę liūdną švelniai atkartojau,
Kad savoj pastogėj irgi ne viena.
.................................................................
Ačiū pajūriui smėlėtam,
Kad tave aš .sutikau.
Ačiū Palangaisaulėtai Čia laiminga aš buvau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-01-02 13:12:11
Pritariu meškienei.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-02 12:42:48
tai jau taip :) ach, tie romantiški pajūriai... skambiai skambantys :)
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-01-02 10:34:52
Dainingas kurortinis romanas:).
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-01-02 01:13:31
...kaip elegiškas romansas suskambėjo...gražiai ir ilgesingai...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-02 00:48:18
Ir tikrai daininga. Ir dar taip šiuolaikiška:)
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-02 00:23:55
dainingas tos,romantiška istorija :)