Šaltos jūros bangos glosto ir gaivina,
Bet įkaitęs kūnas ilgisi aistros,
Bangos pametėjo vienišą vaikiną,
Gal jis savo meilę man padovanos.

Jis gražus ir mielas,lūpos jo aistringos
Naktyje  tarp kopų groja mums žiogai.
Niekad nebuvau dar aš tokia laiminga,
Gaila, kad romanas tęsis neilgai

Dega kopų smėlis, tirpstame kaip žvakės.
Mes vieni pasauly tarp aistros liepsnų.
Gražūs ir laimingi, tarsi dvi plaštakės,
Net nepastebėjom lekiančių dienų.

Nejučia jo lūpos tyliai suvaitojo:
Namuose jo laukia du vaikai, žmona.
Į glamonę liūdną švelniai atkartojau,
Kad savoj pastogėj irgi ne viena.
.................................................................
Ačiū pajūriui smėlėtam,
Kad tave aš .sutikau.
Ačiū Palangaisaulėtai                                                                                                                 Čia laiminga aš buvau.