Santrauka:
Apie Anykščių šilelį.
Aksomo žvilgančiais pūkeliais
Nerimstantys sparnai plazdėjo.
Yra pasaulis su takeliais,
Kuriais galbūt kas nors skubėjo.
Šviesos dinamiškas kritimas
Čia gimusiam labai ryškus,
Ir drugio virpulio jutimas
Užklojęs saulę taps blyškus.
O tirpstantis lietau, vis lyki,
Sujungęs žemę su dangum!
Agresiją šalin nuvyki,
Šią dieną tapk ir tu žmogum.
Ir tapęs gal dalim, kuo nori,
Lakoniškai save atskleisk.
Egzotiška giesme užgrojęs,
Lakštingalai čiulbėti leisk.
Iliuzija paversk pasaulį,
Opalą delnuose tvirtai suspausk.
Per miglą nešė vėjas saulę –
Ant rankų meilę jos pajausk.
Kutendama šviesa kvatojo,
Rasa žolyną puošė.
Aukštajam ąžuolui pamojo,
Šakelės pučiant vėjui ošė.
Tarp vėjo plastiškų glamonių
Yra stebuklo paslaptis.
Javų žydėjimo svajonių
Eskize nebaigta mintis...
Etuno
2005-03-12 10:33:33
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
:
Sukurta: 2005-03-12 12:17:43
Patarčiau nerimuoti tų pačių kalbos dalių, nes kitos, net ir gražiausios vietos, tuomet jau negelbsti. Tai privaloma sąlyga rimui.
:
Sukurta: 2005-03-12 10:58:47
Oho, nu ir nustebinai mane. Pradedu: Pirmas posmas galejo buti su ivairesniais zodziais, siaip atrodo normaliai. Antras stulpelis geras, tik rimas suspaustas, o siaip grazios mintys ir metaforos. Treciasis: "Šią dieną tapk ir tu žmogum" - dvildenama filosofine mintis. Galejo buti ir grazesniu issireiskimu. Ketvirtas: "Lakoniškai save atskleisk" - nuo ko? Sis posmas suoliuoja mintim. Rimas spaustas. Penktas: Nesirisa mintys/epizodai siam posme. Sestasis: Patiko, tik paskutine eilute per lengva. Septintasis: "plastiškų" - nelabai sis zodis tinka. "Javų žydėjimo svajonių / Eskize nebaigta mintis..." va cia grazus uzbaigimas. Susumavus: Rimas sokinejantis, posmai nevienodai stiprus, reiktu daugiau demesio atkreipt i rimo ypatybes ir metaforas grazesnes. Kurinys visumoj patenkinamas, lengvas vietom. Manau darai pazanga. Sekmes tolesniai kurybai. Lauksiu.:)