Aksomo žvilgančiais pūkeliais
Nerimstantys sparnai plazdėjo.
Yra pasaulis su takeliais,
Kuriais galbūt kas nors skubėjo.

Šviesos dinamiškas kritimas
Čia gimusiam labai ryškus,
Ir drugio virpulio jutimas
Užklojęs saulę taps blyškus.

O tirpstantis lietau, vis lyki,
Sujungęs žemę su dangum!
Agresiją šalin nuvyki,
Šią dieną tapk ir tu žmogum.

Ir tapęs gal dalim, kuo nori,
Lakoniškai save atskleisk.
Egzotiška giesme užgrojęs,
Lakštingalai čiulbėti leisk.

Iliuzija paversk pasaulį,
Opalą delnuose tvirtai suspausk.
Per miglą nešė vėjas saulę –
Ant rankų meilę jos pajausk.

Kutendama šviesa kvatojo,
Rasa žolyną puošė.
Aukštajam ąžuolui pamojo,
Šakelės pučiant vėjui ošė.

Tarp vėjo plastiškų glamonių
Yra stebuklo paslaptis.
Javų žydėjimo svajonių
Eskize nebaigta mintis...